Kas yra poveikio aplinkai vertinimas?
Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) – ankstyvoji aplinkos apsaugos priemonė (t. y. vykdoma pačiame ankstyviausiame veiklos planavimo etape), skirta užtikrinti, kad statybų metu, pradėjus vykdyti ir vykdant ūkinę veiklą nebus daromas neigiamas poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai.
Poveikio aplinkai procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas.
Šio įstatymo 1 priede nurodytos veiklos, kurioms privalomas atlikti poveikio aplinkai vertinimas.
PAV metu vertinamas galimas būsimos veiklos poveikis žmogaus sveikatai ir visoms aplinkos sudėtinėms dalims: orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir kt.
Vertinimo mastas nustatomas ir jo metu gauti rezultatai pateikiami specialiuose PAV dokumentuose (programoje ir ataskaitoje), už kurių rengimą atsakingas veiklos organizatorius (užsakovas). Šie dokumentai teikiami nagrinėti už įvairias sritis (sveikatos apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, gaisrinę ir civilinę saugą, saugomas teritorijas) atsakingoms valstybės institucijoms ir savivaldybės vykdomajai institucijai, su jais supažindinama visuomenė.
Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, minėtų institucijų ir visuomenės nuomonę, atsakingoji institucija priima sprendimą dėl veiklos poveikio aplinkai, nustato sąlygas, kurias įgyvendinus veikla nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir tada ši veikla gali būti įgyvendinama (vykdoma).
Jei atsakingoji institucija priima sprendimą, kad veikla neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsau-gos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimų, veiklos vykdyti negalima.
Teisės aktuose nustatyta, kad atsakingosios institucijos funkcijas vykdo ir sprendimą dėl veiklos poveikio aplinkai priima Aplinkos apsaugos agentūra.
PAV apibendrinanti schema